Mergaitė

Pražydo pasklido žiedai po laukus
Ir pievas išpynė margai;
Aš skinsiu, sau pinsiu rausvùs vainikùs,
Žydėsiu, kaip žydi laukai.

Banguoja ir mainos tarp kalnų žalių
Upelis nuo margo dangaus;
Stebėsiuos gėrėsiuosi vilnių blaivių
Ir savo vainiko gražaus.

Sučiulbo pragydo tarp girių saldžiai
Paukštelių bylà įvairi;
Dainuosiu ringuosiu po girią skardžiai
Ir aš, karalienė graži.

Sužvengė subildo žirgelis toli:
Bernužis atjoja giria;
Palėkusi slėpsiuos; žaibu-akimi
Pažvelgsiu tiktai paslapčia.