Kas tas paslaptis suprastų,
Kur krūtinę taip kilnoja?
Kas atsakymą atrastų,
Ko ji trokšta? Ko vaitoja?
Ant krūtinės… begalinės,
Nesuprantamos, jausmingos
Slenka mintys paskutinės,
Slenka, spaudžia rūpestingos.
Rodos, spaudžia, o neskaudžia,
Galvą vien žemyn svarina,
Vien tik giesmę liūdną, griaudžią
Mesti posmais jos masina.
Bet tą giesmę kas priglaustų?
Atsilieptų, pamylėtų?
Ašarėle apsipraustų
Ir man širdį pažadėtų?
Daug nenoriu!.. O tiek noriu!
Maž pasaulės, nors plačiosios:
Nesiklaupčiau prieš altorių
Ten be meilės amžinosios.
Kas tas paslaptis suprastų,
Kur krūtinę taip kilnoja?
Kas atsakymą atrastų,
Ko ji trokšta? Ko vaitoja?