Slenka padangėmis debesys pilkos;
Slenka iš kur, nežinai.
Apgulė sielą mintys vagilkos,
Griauždamos kaip kirminai.
E jūs nenaudėlės, siurbėlės dėlės,
Slenkančios juoda minia!
Mintys beširdės, mintys besielės,
Negi apveikste mane?
Saulė, žinau, įkyriai debesuotą
Dangų nušvies spinduliais,
Mėlyną skliautą neišmatuotą
Džiaugdamos žemei atskleis.
Man tik vienam, debesų nusiminę,
Saulės nušvies spinduliai?
Ko gi man liūdna? Ko gi krūtinė
Taip atsiduso giliai?
Ne, neapveiksite, tingios tamsybės,
Vargo šešėliais tuščiais!
Miega krūtinėje jėgos galybės:
Tik išsiręšiu pečiais.
Tiktai išsiręšiu, tiktai atsikvėpsiu
Oro grynesnio plačiau;
Visą žmoniją meile apglėbsiu,
Ją pamylėsiu skaisčiau.